- kraujalakė
- kraujalakė̃ dkt.
.
.
kraujalakė — kraujalakė̃ sf. (3b) bot. 1. LBŽ, Mt, BŽ218 žolė, vartojama kraujo bėgimui iš žaizdos sustabdyti, kraujutis, kraustaba (Sanguisorba): Kraujalakė̃ tikroji (S. officinalis) NdŽ. 2. raudonuogė driekana (Bryonia dioica): Mažu ją kraujalakėm… … Dictionary of the Lithuanian Language
kanadinė kraujalakė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erškėtinių šeimos dekoratyvinis augalas (Sanguisorba canadensis), paplitęs Šiaurės Amerikoje. atitikmenys: lot. Sanguisorba canadensis angl. Canadian burnot; white burnot; wild burnot pranc. herbe à pisser… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
vaistinė kraujalakė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erškėtinių šeimos dekoratyvinis, prieskoninis, vaistinis augalas (Sanguisorba officinalis), paplitęs Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Iš jo gaminami maisto priedai (kvėpikliai), lapai naudojami… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
mažoji kraujalakė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erškėtinių šeimos dekoratyvinis augalas (Sanguisorba minor), paplitęs šiaurės Afrikoje, pietų Europoje ir pietvakarių Azijoje. atitikmenys: lot. Sanguisorba minor angl. garden burnot; little burnot; salad… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
besotybė — sf. (1); M neturėjimas soties: Kraujalakė bezdžionė smaugia ką vien nutvėrusi, ar tai būtų paukštis, ar žiurkė, ar kas kitas jos besotybei tinkamas Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
duobė — duobė̃ sf. (4, 3) 1. SD122, SD42, R, K iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje: Molį ėmėm, tai ir liko duobė̃ Sb. Gilion duobėn įmestas PK137. Ant duobės kranto jau stoviu, tik reikia įgriūti Sch108. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom… … Dictionary of the Lithuanian Language
kraujas — kraũjas sm. sing. (4) raudonos spalvos skystis, cirkuliuojantis žmogaus ar gyvulio organizme ir maitinantis audinius: Kraũjas valijas po gyslas, vaikščio[ja] J. Kraujo stabdomieji vaistai rš. Kraũją leisti K. Kraują leidžiu MŽ18. Krauju… … Dictionary of the Lithuanian Language
kraujelis — kraujẽlis sm. (2) 1. žmogus, užkalbėjimu sustabdantis kraujo tekėjimą: Buvo ir kraujẽlį prisišaukę, tik trūkusio kraujo neužkalba Trgn. 2. bot. vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis): Senelė vis mus kraujẽliais girdydavo Trgn. 3. bot.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kraujotenis — sm. (1); LBŽ bot. vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) … Dictionary of the Lithuanian Language
kraujotraukis — sm. (1); LBŽ bot. kraujalakė (Sanguisorba): Kraujotraukis gydantysis (S. officinalis) IM1862,31 … Dictionary of the Lithuanian Language